fbpx

Daugelyje prekybos miestelio URMAS parduotuvių atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Mūsų lankytojams nepatogumų dėl to patirti netenka. Pačiame prekybos miestelio centre veikia SEB banko, Swedbank bankų bankomatai.

Kreditinėmis, debetinėmis kortelėmis šiandien naudojasi jaunas ir senas. Į kortelių sąskaitas pervedami atlyginimai, stipendijos, neretai ir pensijos. Išsiimti pinigų iš banko pasinaudojant bankomatu taip paprasta. Nereikia eiti į banko skyrių, derintis prie jo darbo laiko, stovėti eilėse. Bankomatų tinklas toks platus, kad reikiamą pinigų kiekį iš savo sąskaitos galima išsiimti kada tik to prireikia, nors ir naktį.

Pirmasis bankomatas – automatinė pinigų kasa – Lietuvoje atsirado 1995 metais, Vilniuje. Istoriškai šiuo požiūriu nuo pasaulinių procesų atsilikome maždaug ketvirčiu amžiaus. Pirmąjį pasaulyje visą parą veikiantį banko terminalą 1967 metais Londone įrengė Barclays Bank PLC. Jau po metų pirmieji bankomatai atsirado Vokietijoje, Šveicarijoje. Tiesa, jie buvo pavieniai. Praėjusio amžiaus aštuntajame, devintajame dešimtmečiais prasidėjo didžioji plėtra. Galime pasidžiaugti, kad Lietuva, nors ir vėliau startavusi, šiandien turi puikiai išplėtotą bankomatų tinklą.

Bankomatų gamintojai, kurių yra nemažai tiek JAV, tiek ir Europoje, nuolat tobulina šiuos įrenginius. Lietuvoje daugėja naujos kartos bankomatų, iš kurių galima ne tik išsiimti pinigų, bet ir įmokėti jų į savo sąskaitą. Bankininkai atsižvelgia ir į neregių poreikius – Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje veikia jiems pritaikyti bankomatai, su Brailio raštu.

Naudojantis bankomatu rekomenduotina nepamiršti atsargumo, atkreipti dėmesį, ar nesate stebimas. Daugelis tai žino, gerbia ir kitus asmenis. Įprasta, kad eilutėje prie bankomato paliejamas dviejų trijų žingsnių tarpas iki to, kuris atlieka finansinę operaciją. Pravartu priminti apie būtinybę slėpti PIN kodą. Įsirašyti jį į mobilųjį telefoną ar nešiotis įsidėjus į piniginę – išties nėra geras sprendimas.

Didesnis bankomatų apsaugos lygis išlieka aktuali problema. Ar įmanoma pasiekti, kad prieiga prie asmeninės sąskaitos banko klientui būtų paprasta, o vagišiui – neįmanoma?

Japonai sugalvojo biometrinį bankomatą. Šiuo atveju PIN kodą papildo asmens biometriniai atpažinimo duomenys – pirštų atspaudai. Prie liečiamojo ekrano pridėjus pirštą, atpažįstamas bei identifikuojamas banko vartotojas. Prieš keletą metų toks bankomatas buvo įrengtas Varšuvoje, jie testuojami ir Vokietijoje. Kol kas biometriniai bankomatai labiau nepaplito, jų sistema ganėtinai sudėtinga. Bankas turi sukaupti visų savo klientų pirštų atspaudus. Tai yra priimtina ne kiekvienams asmeniui.

O štai šią vasarą Londone Royal Bank of Scottland pristatyta nauja technologija susilaukė didžiulio bankų klientų susidomėjimo. Išmaniųjų telefonų savininkams jau nebūtina su savimi nešiotis banko kortelės. Pasinaudoti bankomatu įmanoma ir be jos. Tereikia į savo telefoną atsisiųsti nemokamą mobiliosios bankininkystės programą. Prieiga prie asmeninės sąskaitos suteikiama išmaniuoju telefonu susisiekus su banku, į bankomatą įvedus tam kartui suteiktą šešių skaičių kombinaciją. Kol kas naujovė leidžia išsigryninti ne daugiau nei šimtą svarų. Tačiau neabejojama, kad tai yra kaip tik tai, ko vartotojai laukė. Jau pirmaisiais mėnesiais į savo išmaniuosius telefonus programėlę atsisiųsdino pustrečio milijono britų.

Lieka laukti, kada ši naujovė bus pasiūlyta ir Lietuvoje. Juk jau įmanoma pasitelkti išmaniuosius telefonus naudojantis bankomatu: galima pakeisti PIN kodą, gauti tam tikrą informaciją. Jums reikiamą bankomatą tikrai rasite ir „Urmo“ prekybiniame miestely. Čia įsikūrę populiariausių Lietuvos bankų bankomatai, kuriais visada galėsite pasikliauti, kai tik pastebėsite, kad grynųjų piniginėje visai sumažėjo.

.

Naujienlaiškio prenumerata

Palaukite

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!