post

Lietuvoje vis labiau populiarėja riedžiai ir paspirtukai, kurie daugiausia naudojami pramogoms, tačiau tarnauja ir kaip transporto priemonė nedideliems atstumams įveikti. Jų pardavėjai ir nuomotojai sako, kad juos labiausiai mėgsta vaikai, tačiau noriai važinėja ir jaunimas bei nemažai vidutinio amžiaus žmonių.

Išmokti važiuoti labai paprasta

Kaune prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusioje parduotuvėje „Videomax“ riedžiais prekiaujantis Haroldas Lukša sako, kad dabar tikriausiai yra pats jų populiarumo pikas.

„Pirmuosius riedžius į savo parduotuvę atsivežėme prieš ketverius metus. Dabar turime pačių įvairiausių: nuo paprastų iki grojančių muziką per bluetooth iš telefono. Šviečiančių, vienspalvių, įvairiaspalvių, su autobalanso funkcija. Su rankena, kad būtų patogu neštis, kai nevažiuojate arba be jos. Vienas iš naujausių ir įspūdingiausių kūrinių ne tik šviečia, bet ir važiuojant leidžia dūmus“, – pasakojo pašnekovas, galintis pasiūlyti bene didžiausią riedžių pasirinkimą mieste.

Pasak jo, greičiausiai riedžiu išmoksta važuoti vaikai, kurie yra imlesni naujovėms ir jų svorio centras yra žemiau. Jiems pakanka vos 5–10 minučių. Daugeliui suaugusiųjų prireikia šiek tiek daugiau laiko – iki 20 minučių.

H. Lukša pastebi, kad vaikams riedis dažniausiai yra pramoga leidžiant laiką su draugais. O suaugusieji neretai juo įveikia ir nedidelius atstumus, pavyzdžiui, iki parduotuvės. Pilnai įkrautu riedžiu, atsižvelgiant į važiuojančio žmogaus svorį, galima nuvažiuoti nuo 10 iki 20 km.

Populiarūs įmonių šventėse

Dabar populiaru riedžius ne tik įsigyti, bet ir nuomotis įvairioms progoms. Tokią paslaugą teikiančios bendrovės „Mapa Holding“ vadovas Mantas Paliokas patvirtina, kad riedžiu išmokti važiuoti išties yra nesunku ir tam skirtas laikas skaičiuojamas minutėmis. Todėl net ir anksčiau ant riedžio nestovėjęs žmogus, gali vietoje išmokti važiuoti ir kartu su kompanija keliauti pramogauti.

„Dažniausiai mūsų paslaugomis naudojasi įmonės įvairiems savo renginiams, šventėms. Mokome žmones valdyti riedžius, darome slalomo varžybas. Tai tikrai daugeliui įdomi ir patraukli pramoga, taip pat ir vyresniems žmonėms. Taip pat turime riedžius, kurie yra skirti bekelei. Jie turi padidintą pravažumą, bei žymiai didesnes padangas, todėl jais galima važiuoti ir žole, smėliu, ledu, sniegu. Tokie potyriai suteikia žmonėms nemažai emocijų, adrenalino ir azarto“, – sakė M. Paliokas.

Paspirtuku – į darbą

Jei riedis yra labiau pramoga, tai paspirtukas dabar vis dažniau naudojamas kaip transporto priemonė. Didžiųjų miestų gatvėse galima pamatyti vis daugiau žmonių, keliaujančių paspirtukais į darbą, paskaitas ar kitais reikalais.

„Dabar ypač populiarūs elektriniai paspirtukai suaugusiesiems. Žmonės jais naudojasi atstumams mieste įveikti, neretas pamėgo jais važiuoti į darbą. Tokie paspirtukai turi ir žibintus, kuriais galima pasišviesti kelią, tad galima važiuoti ir tamsiuoju paros metu. Žinoma, paspirtukų kaip pramogos nepamiršo vaikai, o ir suaugusieji irgi tam įsigyja. Bet jau ne elektrinius, o paprastus. Tad važinėjimas paspirtukais tampa ir šeimos laisvalaikio kartu praleidimo priemonė, ar pasportavimas“, – pastebėjo H. Lukša, savo parduotuvėje prekiaujantis ir įvairiausiais paspirtukais tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Policija: tai motorinis dviratis

Nors riedžiais ir paspirtukais važiuojančių žmonių miestų pėsčiųjų takuose, šaligatviuose ir net važiuojamoje kelio dalyje galima sutikti nemažai, specialių taisyklių jiems kol kas nėra. Pasak policijos atstovės, elektros variklį ir du ratus turinčius riedžius būtų galima priskirti motorinio dviračio sąvokai. Pagal tokią interpretaciją į motorinio dviračio kategoriją tikriausiai patektų ir elektros variklį turintys paspirtukai.

„Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme riedžio sąvokos nėra. Jei jis atitinka minėtame įstatyme nurodytą motorinio dviračio sąvoką, kad Motorinis dviratis – transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, jis priskiriamas motoriniam dviračiui. Tokios transporto priemonės vairuotojas turi laikytis Kelių eismo taisyklių VIII skyriuje nurodytų reikalavimų“, – sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Irena Biriukovienė.

Kelių eismo taisyklių VIII skyrius apibrėžia dviračiams ir motoriniams dviračiams bei jų vairuotojams skirtus reikalavimus, kurie abiem transporto priemonėms yra lygiai tokie patys.

Sužinokite pirmi. Užsisakykite URMAS naujienas.