2009 gruodžio mėnesį prekybos miestelio „Urmas“ teritorijoje oficialiai atidarytas „Centrinis Kauno turgus“. Naujasis šiuolaikiškas turgus užima 7 tūkst. kvadratinių metrų plotą, o čia galima rasti įvairiausių maisto gaminių „iš pirmų rankų“. Naujas turgus po stogu tapo populiariausia kauniečių ir ne tik, bet ir visų ieškančių sveikų ir ekologiškų, pigesnių produktų, apsipirkimo vieta.
Tokie turgūs populiarūs Vakarų Europoje, žmonės į jį suvažiuoja su automobiliais ir prekiauja iš bagažinių. Tai nėra komercinio pobūdžio veikla, tai labiau suvokiama kaip bendravimo ir laisvalaikio praleidimo forma.
Bagažinių turguje parduodama viskas, ko nereikia: nuo namų apyvokos daiktų ir drabužių iki interjero detalių, įvairių niekučių paveikslų ir pan. Prekiautojais šiame turguje gali ...būti visi žmonės, kurie turi nereikalingų daiktų ir vietoj, to, kad išmestų, juos parduoda arba išmaino. Turguje gali prekiauti ir pradedantys menininkai.
Šis turgus nėra komercinio pobūdžio, kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje jau rengiami vadinamieji „blusų turgūs“. Bagažinių turguje žmonės neprekiauja nuolat, tai nėra veikla iš kurios jie užsidirba pragyvenimui arba gauna ženklią dalį savo pajamų. Čia jie atvyksta kartą ar keletą kartų per metus, kai susikaupia nereikalingų, nenaudojamų daiktų.
Bagažinių turguje siekiama ne užsidirbti, o pabendrauti, susirasti bendraminčių, gerai praleisti laiką.
Prekyba vyksta antrąjį menesio šeštadienį automobilių aikštelėje „Urmo“ teritorijoje, už prekybos vietą žmonėms mokėti nereikia. Bagažinių turgus vyks balandžio–spalio mėnesiais.
Kaune, prekybos miestelyje „Urmas", keli šimtai akcijos „Apsikabinkim!" dalyvių apsikabino vienu metu ir pasiekė Lietuvos rekordą. Plačiau >>
2008m. spalio 19 dieną prekybos miestelis Urmas suorganizavo pirmąjį Lietuvoje tarptautinį senturgį, kuris dabar jau tapo tradicinių, keturis kartus per metus, vykstančiu senturgiu “Laiko ratu”. Antikvarai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos prekiauja įvairia senovine atributika: senovinių automobilių ir motociklų detalėmis, meno dirbiniais, paveikslais, indais, interjero detalėmis, baldais, laikrodžiais, monetomis, originaliais tarpukario ir pokario laikus menančiais įvairios paskirties daiktais.
Šie turgūs vyksta tris dienas. Penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį šurmuliuoja meno žinovai, senovinių relikvijų mėgėjai, kolekcionieriai. Turgus pritraukia didelį (apie 70 tūkst. per dieną) lankytojų srautą.
Lankytojai turgaus metu gali apžiūrėti restauruotą ir restauracijos dar laukiančią senovinę techniką.
Turguje ne tik prekiaujama. Prieš trejus metus po stogu atidarytas Vilijampolės turgus tapo ne tik prekybos, bet ir bendravimo, švietimo vieta.
Kiekvieną savaitę čia vyksta užsiėmimai įvairioms socialinėms grupėms: ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikams, senjorams, laikinai neturintiems užsiėmimo žmonėms.
Pastarieji mokomi lietuviškų amatų, tautodailės, rankdarbių. Senjorams planuojami kompiuterinio raštingumo kursai, vyksta sveikatos patikros ir sveiko gyvenimo būdo seminarai.
Į turgų užsuka ne tik vilijampoliečiai. Per dieną jame apsilanko per 10 tūkst. maisto, drabužių, buities reikmenų ar dovanų ieškančių kauniečių.
Turgavietėje įsikūrusi kepyklėlė, čia teikiamos banko, draudimo, juvelyro, lombardo ir kitos paslaugos, nebrangiai galima įsigyti dėvėtų drabužių.
Artimiausiu metu priešais Vilijampolės turgų ruošiamasi pastatyti šviesoforą, kuris ypač reikalingas judrios Varnių gatvės gyventojams.
„Vilijampolės Turgus – Market” - turgavietė, kurios plotas daugiau kaip 6300 kv. m., įrengta 250 prekybos vietų. Čia ne tik patogios, bet ir stilingos savo dizaino sprendimais prekybos vietos, gerai išspręsta turgaus infrastruktūra tiek pirkėjų, tiek prekybininkų atžvilgiu.
Po vienu stogu apjungti keturi specializuoti turgūs (pieno, mėsos, vaisių ir daržovių bei žuvies), populiarios pirkėjų tarpe drabužių ir pramoninių prekių mugės ir net 40 atskirų parduotuvių, kuriose įsikūrė jau kauniečių pamėgta produkcija prekiaujantys prekybininkai bei paslaugų teikėjai.
Šiuolaikiškai įrengtas turgus atitinka visas higienos normas ir sanitarinius reikalavimus. Pieno, mėsos, vaisių ir daržovių bei žuvies turgūs atskirti vienas nuo kito sandariomis stiklinėmis pertvaromis. Tokiu būdu sukurta galimybė už sienos esančiose mugėse prekiauti rūbais, avalyne, buities ir kitomis prekėmis.
Tai pirmasis tokio tipo turgus Lietuvoje, kuris tiek interjeru, tiek eksterjeru atitinka prekybos centrų koncepciją. Kuriant šį naująjį turgų buvo atsižvelgta į senojo turgaus trūkumus ir stengtasi juos eliminuoti. Todėl prekeiviams ir lankytojams nebeteks žiemą kęsti šaltį, o vasara – karštį.
