post

Daugeliui iš mūsų pamačius parduotuvėje prekę su akcijos ženkliuku ar šiaip mažesne nei įprasta kaina, norisi ją iškart ir „pagriebti“. Nepaisant to, kad iš tiesų to daikto mums nelabai, o gal ir visai nereikia. Visuomenės sveikatos specialistė, geštalto terapeutė Daiva Žukauskienė tai sieja ne tik su bendražmogiškomis savybėmis, bet ir mūsų visuomenės dar ne taip seniai išgyventais nepritekliais.

Tuo tarpu prekybininkai atkreipia dėmesį į kitus ryškius mūsų tipinio pirkėjo portreto bruožus.

„Daiktų pirkimas ir jų turėjimas glaudžiai susijęs su žmogaus laimės, saugumo pojūčiu. Žvėrelis nurimsta ir laimingai aptingsta, kai pilvelis pilnas ir prie šono dar atsargų krūvelė. Žmogus taip pat jaučiasi laimingas, kai pasisotina. Laimės jausmas labai trapus ir greitai išnykstantis kaip miražas. Sakoma, kad „laimė netikėta“. Bet žmogus įsigudrino dirbtinai sukelti sau palaimos jausmus. Apsipirkinėjimas – tai dar viena euforijos būsenos pasiekimo forma, kuri einant su šnabždančiais pirkinių maišais kelia pasitenkinimo, orumo, pasididžiavimo ir tariamos kontrolės jausmą“, – teigė visuomenės sveikatos specialistė.

O mūsų visuomenėje, pasak specialistės, dar prisideda ir ne taip seniai išgyventos vadinamosios „juodos dienos“, kai trūkdavo net elementariausių, kasdien reikalingų prekių. Paskutinis toks laikotarpis buvo išgyventas prieš pat nepriklausomybės atgavimą, griūnant sovietinei sistemai.

„Juodų dienų“ praeityje būta daug, tokia patirtis liaudies gerai asimiliuota ir įrašyta į ilgalaikę tautos atmintį. Todėl dabar žema kaina ir ilgas prekių galiojimo laikas vis dar lemia, kad susikirtus šiems dviems faktoriams perkama daug daugiau nei reikia“, – sakė pašnekovė.

Prekybininkai didesnio pirkimo esant įvairioms nuolaidoms neneigia, tačiau mato ir kitokių aspektų. Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusi ukrainiečių valdoma išparduotuvė „Aja“ („AЯ“) – kaip tik tokia vieta, kurios asortimente daugybė įvairių buities reikmenų, interjero detalių ir kitokių smulkmenų nedidelėmis kainomis.

Parduotuvės vadovė Jolita Bliūdžė sako, kad nekontroliuojamo pirkimo atvejų pastebėti neteko.

„Nepastebėjome, kad kas nors karštligiškai griebtų iš lentynų prekes ar neštųsi ištisus glėbius vienodų daiktų vien dėl to, kad jie pigūs. Atvirkščiai, nors kainos pas mus išties geros, absoliuti dauguma pirkėjų kruopščiai renkasi, paskaičiuoja, atidžiai įvertina, ar tokio daikto jiems tikrai reikia.

Kitiems patinka, kad gali nusipirkti atsargai arba paimti kažką šeimos nariams, draugams, pažįstamiems. Spontaniškesni žmonės džiaugiasi, kad gali pernelyg neskaičiuoti ir nesukti galvos, nes kainos nedidelės ir tai negali turėti reikšmingos įtakos šeimos biudžetui. Juolab, kad pas mus galima rasti daug tokių dalykų, kurių kitose parduotuvėse net nėra.

Žinoma, jei žmogus jaučia, kad nekontroliuoja savo apsipirkimų ir tai neigiamai veikia jo emocinę ir finansinę būseną, tikrai tokiu atveju reikėtų kreiptis į specialistus. Bet mūsų manymu tai individualūs pavieniai atvejai“, – savo nuomonę dėstė pašnekovė.

Dabar populiari tvaraus vartojimo idėja skelbia, kad tikslų reikia siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis, vartoti apgalvotai ir tik tai, ko reikia. „Žmogui paprasčiau tai padaryti kai yra iš ko rinktis, su kuo palyginti. Todėl mūsų miestelis, kuriame dirba net 2500 parduotuvių tikrai tam palanki vieta“, – sakė „Urmo“ marketingo vadovas Jonas Plenta.

Panašiai kalba ir geštalto terapeutė D. Žukauskienė, labai svarbu ugdyti saiko jausmą. Saiką maistui, gėrimams, daiktams, poilsiui, darbui, santykiams.

„Netingėkite su savimi pažaisti klausimų atsakymų žaidimo: ar man to reikia? Ar aš to noriu? Norėti daiktų yra vaikiška, norėkime ne materialių, o dvasinių dalykų. Skursti, vargti, badauti, sau kažko neleisti yra kita blogybė, tad pasistenkime balansuoti auksiniame viduryje ir būsime laimingi“, – sakė pašnekovė.

Sužinokite pirmi. Užsisakykite URMAS naujienas.