post

Sunku būtų ginčytis, kad svarbiausias Velykų stalo atributas yra įvairiomis spalvomis dažyti ar marginti kiaušiniai. Tačiau daugelis lietuvių šeimų greta jų turi ir daugiau nepakeičiamų Velykų stalo atributų, kurie neretai yra tapę tikra šeimos tradicija.

Prekybos miestelyje „Urmas“ Velykoms besiruošiančių kauniečių paklausėme kokius jie patiekalus yra įpratę ruošti Velykoms ir be kurių būtų sunku įsivaizduoti šią šventę.

„Per Velykas važiuojame pas mano mamą. Ji gamina mišraines, karštą patiekalą. Gaminamo maisto kiekį stengiamės mažinti, mat vėliau jo nebūna kur dėti, niekas nenori imti. Todėl jau ne pirmus metus maisto ruošti stengiamės mažiau. Aš pati kartais nuperku arba pagaminu desertą. Mėgstamiausias – lengvas jogurtinis desertas. Jis ruošiamas specialiose žiedinėse formose. Grietinėlę sumaišau su braškėmis, įdedu želatinos, tuomet – į šaldytuvą. Desertas valgomas atšaldytas“, – pasakojo 39 metų Eglė.

Tuo tarpu kaunietis Antanas nustebino atskleisdamas, kad Velykoms gamina gana neįprastą šiai šventei patiekalą.

„Esu be šeimos, tėvų taip pat nėra. Velykas dažniausiai švenčiu su draugais jų arba mano namuose. Pats giedu bažnyčios chore. Todėl po mišių visi einame į kieno nors namus. Velykoms visada gaminu raugintų kopūstų sriubą. Dar būtinai turi būti riebios mėsos, kiaulienos. Visų pirma išverdu mėsą, tada jos sultinyje verdu ragintų kopūstų sriubą. Taip pat prie sriubos būtinai turi būti bulvės, virtos su lupenomis“, – pasakojo 43 metų vyras.

Tuo tarpu Virginija Velykoms visada gamina „Napoleono“ tortą.

„Tai nėra tradicija, kilusi iš šeimos. Vieną kartą jį pagamino bendradarbė, ir man labai patiko. Nuo tada pradėjau gaminti ir aš. Nors tai yra tradicinis torto receptas, bet pagamintas jis gerokai skanesnis nei pirktas. Pati kepu lakštus, gaminu sviestinį kremą. Tortas būna skanus, nes žinau, kiek ir kokių produktų dedu. Iš vakaro išsikepu lakštus, o kitą dieną gaminu kremą ir tada sutepu tortą. Per Velykas važiuojame pas mano tėvus, jie gyvena kaime. Mama šventėms ruošia tradicinius kaimiškus patiekalus, nieko įmantraus nebūna“, – pasakojo moteris.

Ilona su dukra Eva į Kauną iš užsienio sugrįžo tik trumpam. Tačiau patikino, kad Velykos net ir gyvenant svetur išlieka svarbia šeimos švente.

„Kai dar buvo gyvi seneliai, mūsų giminės šventinis stalas būdavo gausus, suvažiuodavo visa giminė. Dabar, deja, taip nėra. Tačiau per didžiąsias metų šventes visada atvažiuoja vaikai, mat jau gyvena atskirai. Velykos – viena iš pagrindinių šeimos švenčių. Laikausi šeimos tradicijų – pavasario šventei visada kepu vištą, kaip ir mano mama. Višta būna parą laiko marinuojama, o prieš kepimą ją įdarau džiovintomis slyvomis, obuoliais, razinomis. Dar būtinai turi būti kepta žuvis“, – savo receptais dalijosi moteris.

Sužinokite pirmi. Užsisakykite URMAS naujienas.