post

Po Maidano revoliucijos sustiprėję Lietuvos ir Ukrainos santykiai atsispindi ir ekonomikoje. Nors oficiali statistika didelių pokyčių kol kas nerodo, eilinis Lietuvos vartotojas dabar gali rinktis iš daugiau ukrainietiškų prekių nei prieš keletą metų. Abiejų šalių verslininkai mato daug galimybių, todėl labai tikėtina, kad ekonominiai ryšiai tarp jų ir toliau tvirtės.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos Užsienio ryšių ir paslaugų verslui departamento direktorė Aušra Keniausytė sako, kad lyginant 2016 ir 2015 metų duomenis matomas tik nedidelis importo iš Ukrainos kilimas, o Lietuvos eksportas į Ukrainą pastaruosius trejus metus netgi mažėja.

Kita vertus, Lietuva yra sudariusi prioritetinių 14 eksporto rinkų sąrašą, į kurį patenka ir Ukraina.

„Tai rodo palankų valstybės požiūrį į šios šalies ekonomiką ir matomas aiškias perspektyvas. Ukraina yra didelė šalis su milžinišku gamtos išteklių, pramonės ir žmogiškųjų resursų potencialu. Jau dabar, panaikinus vizų režimą Ukrainai, jaučiasi ženkliai padidėjęs susidomėjimas Lietuva ir jos rinka. Žinoma, esami politiniai įvykiai ir neramumai tam tikruose Ukrainos regionuose nepadeda siekti dar spartesnės dvišalių ekonominių santykių plėtros, tačiau reikia tikėtis, kad tai laikini sunkumai“, – sakė A. Keniausytė.

Nors viešojoje erdvėje dažniausiai kalbama apie galimas Lietuvos investicijas Ukrainoje, yra ir ukrainiečių investuojančių Lietuvoje. Bendrai paėmus, Ukrainos tiesioginės investicijos Lietuvoje nėra ženklios, tačiau bet kokios investicijos į Lietuvos verslą yra nauda šalies ekonomikai.

Vienas iš tokių pavyzdžių – Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, neseniai duris atvėrusi parduotuvė „Aja“, įkurta bendrovės, kurią valdo ukrainietis investuotojas.

Tris didžiules prekybos sales, kartu turinčias apie 1000 kv. m ploto užimanti parduotuvė siūlo įvairių prekių ūkiui ir buičiai labai geromis kainomis. Dalis jų importuota iš Ukrainos, tačiau didžioji dalis – iš Europos ir kitų pasaulio šalių.

„Bendrovės savininkas apie 10 metų dirba su tokio pat profilio parduotuvėmis Ukrainoje. Prekes perkame patys, be tarpininkų, žinome, koks asortimentas yra paklausiausias, nes Lietuvos ir Ukrainos rinkos vis dar yra pakankamai panašios pagal pirkėjų poreikius ir lūkesčius. Dėl šių priežasčių galime klientams siūlyti geras kainas“, – pasakojo parduotuvės vadovė Jolita Bliūdžė.

Taip pritaikant Ukrainoje sukauptą patirtį lietuviams buvo pasiūlyta nemažai retesnių arba iš viso Lietuvoje nematytų prekių už labai patrauklią kainą, kas mūsų šalies gyventojams dabar yra labai aktualu. Vis tik, pasak verslo atstovų, norėtųsi, kad investuotojams Lietuvoje būtų suteikiamos palankesnės sąlygos.

„Prekyba sekasi gerai, tačiau pati verslo pradžia buvo ganėtinai sudėtinga ir nelengva. Be galo sudėtingas biurokratinis mechanizmas, su kuriuo susiduria verslininkai iš trečiųjų šalių, norintys investuoti Lietuvoje, stipriai trikdė normalų įmonės startą. Pavyzdžiui, iš tokių šalių verslo kurti atvykęs žmogus Lietuvoje gali būti tik ribotą laiką, kurio neužtenka sutvarkyti visiems formalumams ir prižiūrėti veiklą, kol ji įsibėgės. Šioje vietoje norėtųsi palankesnių sąlygų“, – patirtimi dalijosi parduotuvės vadovė.

Sužinokite pirmi. Užsisakykite URMAS naujienas.