post

Kovo 11-oji Lietuvoje – ypatinga ir išskirtinė diena, kurios metu apmąstoma ir švenčiama laisvė, prisimenama valstybės istorija. Paklausėme kauniečių kaip jie švenčia šią dieną ir ką galvoja apie jos reikšmę prabėgus jau beveik trims dešimtmečiams nuo Nepriklausomybės atkūrimo.

Pakalbinome žmones sutiktus prekybos miestelyje „Urmas“ – kur nuo pat nepriklausomybės atkūrimo kasdien galima sutikti tūkstančius kauniečių ir miesto svečių. Nemaža dalis kalbintųjų sakė vienaip ar kitaip paminintys šią dieną – tiek apsilankydami renginiuose, tiek grįždami mintimis į tuos laikus, kai iškovojome savo šalies laisvę.

„Su Nepriklausomybės atkūrimo diena susiję jausmai ir nuotaikos pačios geriausios – juk tokia įsimintina data. Su žmona Roberta niekada nepraleidžiame progos paminėti Lietuvos nepriklausomybę. Dalyvaujame paraduose, eitynėse, stovime prie vėliavos. Jaučiamės tos iškovotos laisvės dalimi, nes ir patys prie to prisidėjome – 1991 m. sausio įvykių metu buvome prie Juragių televizijos bokšto“,‒ pasakojo Saulius.

Užkalbinta jauna mama pasakojo, kad tiek vasario 16-ąją, tiek Kovo 11-ąją praleidžia šventiškai.

„Vaikai pamini šią dieną darželyje, jei yra galimybė su šeima išeiname į miestą, sudalyvaujame renginiuose“,‒ teigia jauna mama.

Su šeima apsipirkti atvykęs jaunas vyras apgailestavo, kad dirba vadinamuoju „slenkančiu grafiku“, todėl ne visada išeina švęsti kartu su visais.

„Lietuvoje vyksta pakankamai daug renginių, skirtų paminėti Nepriklausomybės atkūrimo dieną, tačiau reikia, kad ir patys žmonės turėtų noro ir supratimo švęsti. Mes tikrai nesiruošiame tokią dieną važiuoti į Lenkiją“, ‒ prisiminė atvejį, kai Vasario 16-osios proga, lietuviai turėdami nedarbo dieną, keliavo apsipirkti į kaimyninę šalį.

Nors daugelis jaunosios kartos atstovų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais dar nebuvo gimę arba sunkiai pamena to meto įvykius, tačiau tautiškumo ir patriotiškumo jausmo jiems tikrai netrūksta.

„Tarnauju Lietuvos kariuomenėje, todėl jei iškiltų grėsmė šalies saugumui, eičiau ir kovočiau už laivę. Nepateisinu sakančių, kad bėgtų iš Lietuvos ar kitaip vengtų ginti savo šalį“, ‒ užtikrintai sako besišypsanti ir energija spinduliuojanti Justė.

Jai antrino ir studentė Rūta, kuri sako, kad patriotiškumo jausmas yra giliai įskiepytas jų šeimoje.

„Esame iš mažo miestelio, tačiau visada dalyvaujame įvairiuose renginiuose, taip paminėdami šią ypatingą dieną ir žmones, kurie už mus iškovojo laisvę“, ‒ sako Rūta.

Kalbėdami apie šių dienų aktualijas daugelis kalbintųjų svarstė, kad norint gerinti gyvenimo kokybę, nederėtų žvilgčioti per petį, o patiems bandyti prisidėti prie šalies gerovės.

„Žmonės įpratę skųstis, todėl nesvarbu kas valdys šalį, jiems vis tiek bus blogai, reikia noro bei įdėti ir savąjį indėlį, o ne tik kaltinti valdžios atstovus“,– sakė vienas kalbintų jaunųjų kauniečių.

„Jeigu nori – viskas yra įmanoma, tik reikia netylėti, reikšti savo nuomone, kovoti už įsitikinimus ir viskas eis į gerą“,‒ optimistiškai pokalbį užbaigė studentė Rūta.