fbpx

Prekybos miestelyje „Urmas“ prireikus užsukti į tualetą, jį rasite kiekvienoje galerijoje. Čia imamas simbolinis mokestis, tad tualetai tvarkingi, dažnai valomi ir prižiūrimi.

Kur karalius pėsčias vaikšto, tupykla, išvietė, lauko būdelė, klozetas, naktipuodis, naktinė vaza – visa tai tualeto sinonimai ar pirmtakai. Viešose vietose tualetą nesunku rasti pagal visame pasaulyje atpažįstamą ženklą WC. Tai trumpinys žodžių water closet – vandens klozetas. Kai kur viešbučiuose tualeto durys paženklinamos dviem nuliais: 00. Supraskite, kambarys bendro naudojimo, numeris nereikalingas. Kai tualetai yra atskiri moterims ir vyrams, durys paženklinamos piktogramomis arba raidėmis: moterims – M, vyrams – V. Štai tik su ta M raide šiokia tokia painiava, užsienyje neatidūs lietuviai gali nuklysti ne į tą pusę. M ir V atitinkamai: angl. W ir M, rus. Ж ir M. Tualetas yra tarptautinis žodis (pranc.), taigi jo galima drąsiai teirautis bet kurioje užsienio šalyje be baimės likti nesuprastiems.

Tualeto istorija sena kaip pasaulis, siekia senąsias civilizacijas. Dėl to, kam priskirti seniausio pasaulyje tualeto garbę, mokslininkai ne visai sutaria. Pagal vieną iš versijų, tai gali būti Pakistano senovinis Mohendžo Daro miestas, kuriame klestėjimo laikais gyveno apie 35 tūkst. gyventojų, buvo nuotekų sistema. Tenykštis tualetas – tai plytų statinys su vieta sėdėti, kuri sujungta su požemine kanalizacija. Statiniui nei daug, nei mažai – puspenkto tūkstančio metų. Panašūs statiniai gamtiniams reikalams atlikti buvo statomi Kinijoje, Egipte, Romos imperijoje. Vandeniu nuplaunami tualetai, manoma, taip pat atsirado prieš mūsų erą. Bene seniausias toks tualetas įrengtas Kretos saloje. Tai akmeninė kėdutė, kuriai vanduo buvo tiekiamas sudėtinga vamzdžių sistema.

Viduramžių pilyse, nuošalesniame bokšte, būdavo įprastos tuštinimosi angos. Tokią galima pamatyti ir Trakų pilyje. Kad ir kaip būtų, blogas kvapas bei musės buvo nuolatinis miestelėnų ir ne tik jų palydovas. Praslinko ilgi šimtmečiai, kol tapo įprasta kanalizacija, kol buvo išrasti ir paplito klozetai, neleidžiantys nemaloniems kvapams iš kanalizacijos skerbtis į patalpas.

Tualetinio popieriaus istorija – vėlgi kupina ieškojimų. Pramoniniu būdu šis popierius Europoje pradėtas gaminti XIX a. viduryje, tačiau dar ir šiandien daugelis nepamiršo, kad jį iš bėdos galima pakeisti įvairiomis parankinėmis priemonėmis. Sovietmečiu tupyklos panašėjo į savotiškas skaityklas: ant vinies būdavo pasmeigta priplėšytų laikraščių ar kitokių skaitinių. Mat tualetinis popierius buvo deficitinė prekė. Dabar jau galime rinktis, kokį pirkti: brangesnį ar pigesnį, viensluoksnį ar dvisluoksnį, su piešinėliu ar be jų, spalvotą ar baltą, kvepiantį ar įprastą…

Tualeto istorija dar nesibaigė. Jis ir šiandien tobulinamas, o jų kūrėjai bei tvarkytojai susiduria su specifinėmis problemomis. Neatsitiktinai kai kuriose šalyse yra susibūrusios nacionalinės tualetų asociacijos, o 2001 metais buvo įsteigta Pasaulio tualetų organizacija. Jos steigėjai siekia bendromis jėgomis spręsti tualetų problemas, plėtoti naujas koncepcijas. Pasaulio tualetų organizacijos sprendimu lapkričio 19-oji paskelbta profesine švente – pasauline tualeto diena.

O štai kai kurie žmonės į tualetą sugeba pažvelgti kitomis akimis, pasidaro sau ir kitiems pramogą. Unitazai tinkami tapymui, pritaikomi kaip transporto priemonė. O toks vokietis, kūno rengybos treneris Tomas Teige net du kartus pagerino pasaulio rekordą: per vieną minutę galva sudaužė 50 medinių unitazo dangčių (prieš keletą metų jo kakta buvo ne tokia kieta – per tą patį laiką vyrukas sukaldė dešimčia dangčių mažiau).

.

Naujienlaiškio prenumerata

Palaukite

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!