Šilumos izoliacinės medžiagos šiandien domina ne tik tuos, kurie gyvena būsto statybos rūpesčiais, bet ir nemažai individualių namų savininkų, daugiabučių gyventojų. Energija nuolat brangsta, aititinkamai auga ir būsto šildymo išlaidos. Apšiltinti pastatą tuomet yra vienintelis teisingas sprendimas. Ekspertų įrodyta, kad pastato izoliacija daugiausia lemia jo energinį efektyvumą. Tinkamai apšiltintame būste energijos sąnaudos gali būti net iki 80 proc. mažesnės palyginti su standartinio namo šildymu.

Jau pastatytą pastatą apšiltinti sudėtingiau. Pagaliau, tai yra susiję su didelėmis išlaidomis. Finansinės paramos renovuojant pastatus gali tikėtis ne tik daugiabučių namų bendrijos, bet ir individualių namų, pastatytų iki 1993 metų, savininkai. Tie, kurie iki 2012 metų spalio pirmosios suskubo pateikti paraiškas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui ir įrodyti šiltinimo ar langų keitimo efektą (energijos sąnaudos turi sumažėti penktadaliu), gali tikėtis iki 30 proc. patirtų išlaidų kompensacijos. Sutaupyti būsto šiltinimo išlaidas gali padėti ir prekybos miestelis URMAS. Įvairių izoliacinių medžiagų pas mus galėsite tiesiog įsigyti pigiau nei kitur.

Platus vien Lietuvoje gaminamų šilumos izoliacinių medžiagų pasirinkimas: polistireninis putplastis, akmens vata, ekovata, termoizoliacinė plėvelė, linų pakulos, spaliai, net putstiklis, kuris gaminamas iš stiklo duženų, sulydytų su putokšliais.

Viena populiariausių šilumos izoliacinių medžiagų yra polistireninis putplastis. Nei viena kita šiltinimo medžiagų grupė negali pasigirti tokia įvairove, kokią turime šių gaminių rinkoje. Lietuvoje putplastį gamina kelios įmonės. Yra statybinio polistireninio putplasčio, pritaikyto sienoms, perdangoms ir kitoms statinio konstrukcijoms, padidinto tvirtumo ar atsparumo drėgmei ir kt. papildomomis savybėmis išsiskiriančio putplasčio. Su šia izoliacine medžiaga lengva dirbti. Pastato atitvaros gali būti šiltinamos įvairiai: išorės sienos, tarpsienis. O tais atvejais, kai tai yra neįmanoma (pvz., bute), galima šiltinti ir vidaus sienas. Tam rekomenduotinos pagerintų šilumos izoliacinių savybių plonesnės plokštės. Verta žinoti, kad polistireninis putplastis yra nedegus, 100 laipsnių temperatūroje jis ne dega, o minkštėja, lydosi. Gaminio sudėtyje yra degumą slopinančių priedų.

Akmens vata puikiai izoliuoja ne tik šilumą, bet ir garsą. Tai vulkaninės kilmės akmens masės produktas, kuriame organiniai rišikliai sudaro vos kelis procentus. Sudėtis savaime nusako, kad šiai izoliacinei medžiagai būdingos ir kitos būsto „kailinėliams“ labai patrauklios savybės: ji yra nedegi, neįgeria vandens, o sudrėkusi greitai išdžiūsta. Neatsitiktinai ji naudojama objektuose, kuriems keliami aukščiausi izoliacijos reikalavimai, net branduolinės energetikos įmonėse.

Statant bei apšiltinant jau pastatytus individualius namus gana mėgstama yra ekovata. Tai ekologiška medžiaga, nekenkianti nei aplinkai, nei žmogaus sveikatai. Ji gaminama iš perdirbto celiuliozės pluošto, kuris impregnuojamas sveikatai nekenksmingomis medžiagomis – boraksu bei boro rūgštimi. Boro junginiai medžiagą paverčia nedegia. Gaisro metu ekovata tik lėtai rusena, neišskiria jokių nuodingų dujų. Ekovata užpurkštos statybinės konstrukcijos patikimai apšiltinamos. Šilumos izoliacinis sluoksnis kartu sėkmingai izoliuoja ir garsą.

Renkantis šilumos izoliacines medžiagas, verta apsvarstyti ir kitus galimus variantus. Stogų, sienų, lubų, grindų šiltinimui, šildymo sistemų izoliavimui galima panaudoti multireflektines plėveles. Tai palyginti nebrangios šilumą atspindinčios termoizoliacinės dangos, gaminamos pagal NASA sukurtą technologiją. Pasak gamintojo, šios plėvelės paviršius atspindi 97 proc. šilumos energijos. Tai kelių sluoksnių „sumuštinis“ iš šilumą atspindinčios folijos ir plėvelės su oro burbuliukais, kuri sudaro oro tarpą ir užkerta kelią šilumos nuostoliams. Izoliacinė medžiaga yra atspari drėgmei, saugi aplinkai bei žmogui, su ja lengva dirbti. Plėvėlė gali būti tvirtinama kabėmis, užtempant, prikalant vinimis.

Sužinokite pirmi. Užsisakykite URMAS naujienas.